Prieš pusmetį Širvintų rajono savivaldybėje karaliaujantys „regionininkai“ surengė demokratijos laidotuves Širvintose, sukurdami savo pseudoopoziciją ir taip atimdami bet kokius įrankius tikrajai opozicijai nors kažkiek kontroliuoti valdančiųjų veiksmus ir užtikrinti demokratinius procesus (skaitykite plačiau: čia arba čia). Ir tai kažką primena… Gal Rusiją ir Baltarusiją?…
Pusmetis po laidotuvių – visai nebloga proga dar kartą pasityčioti iš rinkėjų, kurie balsavo „ne už tuos“ (kurių, beje, apie 25 procentus, t.y. kas ketvirtas balsavęs) ir valdantieji, žinoma, negalėjo sau leisti prarasti progą patirti šį malonumą.
Spalio 25 dieną, dar prieš prasidedant posėdžiui, tapo aišku, kad kažkas dar bus: ekrane vis šmėžavo bandančio prisijungti „opozicijos lyderio“ vardas. Nebuvo staigmena, nes Vietos savivaldos įstatyme ir Širvintų rajono savivaldybės tarybos reglamente numatyta, kad ne rečiau kaip kas pusmetį turi būti mažumos valanda, kurios metu mažumos atstovai gali užduoti klausimus valdžiai. Taip ir nutiko: pasibaigus posėdžiui mere paskelbia: „dabar bus mažumos valanda, dabar yra … valandų, nuimu laiką“ (citata gali būti netiksli).
Mažumos valanda daliai mažumos apie tai nieko nežinant? Tiksliau, žinant vien tik vadinamosios opozicijos nariams? Dar viena spraga Vietos savivaldos įstatyme? Tikriausiai… Nebestebina kai vietinės reikšmės politikai naudojasi įstatymų spragomis, kad pasiektų kažkokių savo tikslų, nes, sakoma, kad ir geri teisininkai yra tie, kurie žino kaip apeiti įstatymus…
Keliaujam toliau: tada pasirodo (ekrane ir nuotoliu, nes, matyt, turėjo rimtesnių ir svarbesnių reikalų nei mažumos valanda) opozicijos lyderis ir naudojasi savo teise: užduoti pirmus du klausimus. Viskas kaip ir pagal įstatymą ir reglamentą. Vėliau klausimus gali užduoti kiti mažumos atstovai ir… jie juos užduoda. Vienas po kito, išskirtinai tik „opozicijos“ nariai (tie patys „regioninkai” kaip ir kiti esantys daugumoje su prie jų prisijungusia lenkų rinkimų akcijos nare), kad tik nespėtų įsiterpti tikrosios mažumos atstovai. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kai kurie klausimai tikrai buvo įdomus ir aktualūs. Kai kurie gal jau pasenę ir išdiskutuoti, bet visgi reikia kažko paklausti ir išnaudoti laiką… Ir laikas baigėsi. Praėjo valanda ir ponia merė pareiškia, kad mažumos valanda baigta ir nespėję užduoti klausimus galės tai padaryti… po pusmečio. Galbūt, irgi su sąlyga, kad spės… Kažką primena… Gal Rusiją ir Baltarusiją?…
Kodėl buvo skirta tik viena valanda, nors įstatyme ir reglamente aiškiai parašyta: „ne mažiau nei valanda“? T.y. gali būti ir pusantros ar dvi valandos. Atsakymas, manau, visiems aiškus.
Dar grįžkime prie klausimų. Neskaitant visų formuluočių didžioji dauguma jų (jei ne visi) buvo akivaizdžiai iš anksto suderinti (o gal tiesiog išdalinti), ‚patogūs“, nes, nors ir turintys ne mažai politinės patirties, valdžios atstovai ne sykį išsidavė, kad jiems ruošėsi. Kažką primena… Gal Rusiją ir Baltarusiją? Vienoje iš jų, toks Hagos tribunolo ieškomas nusikaltėlis irgi mėgsta rengti panašius šou…
Iš viso to kyla nemažai klausimų:
- Kodėl valdžia bijo iš tiesų jiems oponuojančių rajono žmonių išrinktų atstovų klausimų?
- Kodėl valdžia visomis priemonėmis stengiasi paniekinti, išsityčioti, sumenkinti atstovus tų, kurių atstovai išrinkti balsavusių „ne taip“?
- Kodėl valdžia bijo demokratijos ir vis labiau artėja prie visiškos autokratijos ir nebaudžiamumo?
Klausimų gali būti ir daugiau, dar daugiau gali būti galimų atsakymų ir visokių spėjimų ar interpretacijų, bet akivaizdu, kad iš lėto, bet užtikrintai mūsų rajonas tolsta nuo elementarių, pagrindinių demokratijos principų ir artėja link „vietinės karalystės, respublikos“ ar autonomijos įkūrimo.
Kas dėl to kaltas? Neverta šį kartą išsiplėsti apie sąžinę, pagarbą, padorumą, toleranciją. Viena iš problemų yra neblogas, bet vis tik netobulas Vietos savivaldos įstatymas, kuriam, akivaizdu, reikalingos pataisos, siekiant užtikrinti demokratijos, laisvės principus bei užkirsti kelią beveik nekontroliuojamų lokalių ar vienasmenių „karalysčių“ įsigalėjimui Lietuvoje.
Bet apie tai kitą kartą ir kiek giliau bei aukštesniu lygiu.
Savo (taip pat ir kitiems, balsavusiems „ne už tą“ ir išsirinkusiems atstovą) rinkėjams norėčiau palinkėti tikėjimo, vilties ir kantrybės, nes net ir po tamsiausios nakties, neišvengiamai, išaušta aušra, o gėris nugalį blogį…
Dar norėčiau palinkėti drąsos. Pakelti galvas, pasakyti savo nuomonę, nesitaikstyti su tuo, kas yra akivaizdžiai neteisinga ir nepriimtina.
Nebijokite. O jei bijote, kad su jumis bus vienaip ar kitaip susidorota, ar dar kaip nukentėsite… Kažką primena… Gal Rusiją ir Baltarusiją?…