Sąžiningai, labai nenorėjau nieko rašyti po rinkimų. Kaip sakoma, po mūšio kardais nemojuojama, bet pasipylę komentarai, „ekspertų” nuomonės ir kiti įrašai vis tik privertė prisėsti. O jau ir emocijos jau kaip ir išblėso. Pradėsiu nuo svarbiausio, o vėliau, jei tai įmanoma, atsakysiu į komentarus.
Vilija Blinkevičiūtė pareiškė, kad nebus ministre pirmininke. Priežastis, manau, visi jau girdėjo ir skaitė. Būtina pabrėžti, kad tai bus mano asmeninė, ne skyriaus Tarybos, Prezidiumo ar visų Širvintų socialdemokratų nuomonė.
Kaip reagavau išgirdęs šią naujieną? Apmaudas, nusivylimas, pyktis ir svetima gėda. Žinoma, nežinau tikrųjų priežasčių, nežinau kas buvo kalbama partijos Prezidiume, bet tikiu, kad priežastys buvo tikrai svarbios. Taip, sprendimą vertinu neigiamai, bet žinau, kad partijoje tikrai yra stiprių žmonių, lyderių, kurie puikiai susitvarkys su visais iššūkiais.
Ar turėčiau atsiprašyti ir ar žinojau, kad bus toks sprendimas? Tikrai nežinojau (o kas žinojo?), tačiau, prisipažinsiu, kad tokių abejonių tikrai buvo ir savo agitacinėse grupėse buvome sutarę, kad neteigsime, kad Vilija tikrai bus premjere, kad vėliau netektų raudonuoti ir nebūtų gėda pažiūrėti žmonėms į akis. Ir bent jau aš taip ir dariau. Žinoma, už visus bičiulius negaliu teigti, bet tikiu, kad susitarimo buvo laikomasi. Taigi, kaip ir nieko nemelavau, bet vis tiek: ATSIPRAŠAU tų žmonių, kurie buvo nuvilti ar jautėsi apgauti.
Juokingiausia, tiksliau pikčiausia, kad viešojoje erdvėje dėl to labiausiai siunta tie, kurie tikrai nebalsavo už socialdemokratus, bet tokia jau ta politika ir tokios tos priemones. Keista, kad kažkokią pagarbą kelia tie, kurie iš tiesų pralaimėjo: jie laikosi solidžiai, be reikalo kardais nemojuoja. Labiausiai žaibus ir strėles svaido tie, kurie kaip ir nekovojo antrame ture. Bent jau oficialiai. Bet tokia jau demokratijos kaina.
Pabrėšiu – neklabu apie nacionalinę politiką, nes pats nesu nacionalinio lygio politikas. Koncentruojuosi ir dirbu rajoniniu lygiu.
Apie balsavimo rezultatus. Jie yra kokie yra, o daryti pjūvius analizes ir t.t. galima kokius tik nori, kad gauti rezultatą tokį, kokį nori. Galima žvelgti globaliai, lokaliai ir visaip ir matyti tik tai ką nori. Asmeniškai man jie labai įdomūs, informatyvus ir nemažai parodo. Taip, yra padaryta ne viena analizė, pritaikyta daug formulių ir panaudota daug duomenų. Būdamas štabo vadovu net nepamenu kiek visokių duomenų esu išanalizavęs. Ir ne visada prognozės ir tendencijos pasitvirtindavo. Taip, galima atrasti daug įdomių dalykų. Aš savo išvadas turiu, bet, manau, kad jos niekam kitam bus neįdomios, o mums pravers ruošiantis kitiems rinkimams. Tik turiu vieną pastebėjimą „ekspertams” – kiekvieni rinkimai yra skirtingi ir nebūtų visai tikslu remtis Seimo rinkimais besiruošiant kovoti dėl savivaldos. Bet susidaryti bendrą vaizdą ir tendencijas įmanoma. Tai tiek apie skaičius. Tiesa, savo skaičiais ir įžvalgomis tikrai dabar su nieko nesidalinsiu, tebūnie tai „politinė paslaptis”.
Apie vienybę esu jau rašęs straipsnyje iš karto po rinkimų ir kol kas tikrai dar nėra ką pridėti, per mažai laiko praėjo.
Apie prašymus kažką pakomentuoti ir pasisakyti. Galbūt tai visai suprantamas noras ir poreikis. Bet tas spaudimas… Na ne visi visą laiką sėdi ir laukia kokių komentarų, kad galėtų ką pakomentuoti ar atsakyti. Juolab, kad beveik viskas atsakyta, kad ir socialinėje erdvėje. Galbūt sykis nuo sykio verta peržvelgti ir juos, susirinkti informaciją prieš kažką rašant? Nebūtina, žinoma, bet gal vis tik verta…
Apie ateitį. Komentarai labai įdomūs, kai kuriems tikrai norėtųsi pritarti, kai kurie gal kiek nerealistiški, bet labai norėčiau paprašyti vieno dalyko: jūs diskutuojate apie galimas koalicijas, lyderius, planus ir t.t., bet supraskite – visa tai yra politika ir iš anksto, t.y. likus daugiau nei dviem metams iki kitų rinkimų jokia rimta politinė jėga nekomentuos, neatskleis savo planų, taktikų ir pan. Jei tik bus reikalas, tai bus paviešinta ar kitaip paskelbta tik politinėms jėgoms patogiu metu. Tokia jau ta politika.
Apie komentarų visumą. Labai keista, kad iš karto po pergalės (taip aš vertinu pastarųjų rinkimų rezultatus) pasipylė lavina negatyvo, pesimizmo ir kitokių neigiamų emocijų. Kas tai? Užsakyta ataka? Nemokėjimas pralaimėti? Nuoskauda? Pyktis? Emocijos? Ar šiaip tokia jau natūra? Tikiu, kad niekas tiksliai neatsakys, neprašau to, išvadas pasidarysiu pats 🙂 Būna, kad ir aš kartais pasikarščiuoju, kartais pasakau ar parašau ko galbūt nevertėjo. Bet dažniausiai dėl to vėliau gailiuosi, pabandau ištaisyti savo klaidas.
Pabaigai. Turime ilgąjį savaitgalį, pailsėkime nuo tos politikos, nuo emocijų. Aplankykime artimųjų kapus, uždekime žvakutę ir suraskime ramybę savyje. O svarbiausia – tikėkime: viskas bus gerai!
O Širvintos jau bunda… Esu tikras
Saulius Voveris
Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys nuo LSDP frakcijos
Širvintų socialdemokratas